Pontoninio liepto įrengimui nereikalingas statybas leidžantis dokumentas, pvz., projektas ir/ar kiti leidimai įrengimui, jei pagal liepto parametrus ir savybes objektas nepriskiriamas nei II, nei I nesudėtingų statinių kategorijai, bet priskiriamas kilnojamajam daiktui.
Šiame straipsnyje pateikta teisinė informacija dėl pontoninio plausto/liepto priskyrimo/nepriskyrimo statiniui, kuri padės jums įvertinti, kada nėra reikalingas leidimas liepto statybai.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) apibrėžia:
- Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (4.2 str. 2 d.).
- Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (4.2 str. 3 d.). Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.
Pontoninis plaustas/lieptas pagal savo technines savybes laikomas kilnojamu daiktu.
- Pontoninis plaustas/lieptas gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, dėl šių priežasčių jis yra laikomas kilnojamuoju daiktu, o ne nekilnojamuoju daiktu (pvz. tokį lieptą galima išmontuoti (iškelti iš vandens) žiemos sezonui ir iš naujo sumontuoti (nuleisti ant vandens)vasaros sezonui, dėl šių veiksmų nepakeitus jos paskirties ir nesumažinus jo vertės);
- Pontoninis plaustas/lieptas surinkimui nėra reikalingi statybos darbai, jis yra atgabenamas pagamintas (vientisas arba dalimis) ir nuleidžiamas ant vandens (vientisas arba sujungiant iš anksto pagamintas dalis);
- Pontoninis plaustas/lieptas neturi laikančiųjų konstrukcijų*, atramų, jo gamyboje išgautos techninės savybės leidžia šiam objektui be papildomų atramų pačiam savaime išsilaikyti vandens paviršiuje.
*Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 p. apibrėžta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą;
Jei pontoninis plaustas/lieptas pagal konstrukcinius sprendinius atitinka CK nurodytus kilnojamųjų daiktų (gaminių) požymius ir iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat jei panaudojant kilnojamuosius objektus sukurtas naujas objektas būtų kilnojamasis daiktas (t. y. nebūtų sukuriamas statinys, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatyme), tai tokiems objektams Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos (tarp jų ir dėl statinių klasifikavimo, projekto ir SLD privalomumo) netaikomos.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymas taikomas tik norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius.
Pontoninis plaustas/lieptas negali būti laikomas statiniu patvirtina ir tai, kad toks objektas pagal savo savybes negali būti priskiriamas nei vienai iš statinių kategorijų (ypatingieji, neypatingieji, nesudėtingieji statiniai).
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 18 p. Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo [3.3] reikalavimai. Statinio matmenų įvertinimo koeficientas K apskaičiuojamas pagal 3 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 22 punkte pateiktą formulę.
Inžinerinių statinių, priskiriamų nesudėtingų statinių kategorijai sąrašas yra pateiktas statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje, kurios 3.4 p. pateikti inžinerinių statinių paviršinio vandens telkiniuose, išskyrus hidrotechninius statinius, požymiai kuriuos atitinkantys statiniai priskiriami I arba II nesudėtingų statinių kategorijai: statiniai kurių aukštis ≤ 2 m; o K< 500 yra priskiriami I grupei, o statiniai, kurių aukštis > 2 m iki ≤ 4 m; K ≥ 500 – II grupei.
Atitinkamai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 22.4. nurodyta, kad K – statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę:
K = S × H3,
čia:
S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m2 laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų;
H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m).
Įvertinus konkretaus pontoninio liepto parametrus ir nustačius, kad tokio liepto savybės neleidžia jo priskirti nei II, nei I nesudėtingų statinių kategorijai, toks objektas negali būti laikomas statiniu, o turi būti laikomas kilnojamuoju daiktu, kurio įrengimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir/ar kiti leidimai tokio objekto įrengimui.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. detalizuoti CK 4.2 str. pateiktų sąvokų apibrėžimai, atitinkamai 84 p. nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 23 p. apibrėžta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą; 85 p. apibrėžta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį; 37 p. apibrėžta, kad pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; o 30 p. nurodyta, kad pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Tai pat pabrėžtina, kad tuo atveju jeigu vandens telkinys, kuriame įrengiamas lieptas, patenka į saugomas teritorijas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinami šiai saugomai teritorijai nustatyti reglamentai dėl galimybės tokį lieptą įrengti kurių privaloma laikytis. Pvz. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 561 redakcija) patvirtinti Gražutės regioninio parko nuostatai nustato galimybę Gražutės regioninio parko teritorijoje, su sodyba besiribojančiame vandens telkinyje įrengti vieną iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto, iki 2 m pločio pontoninį arba medine danga ar jos imitacija padengtą lieptą. Jei viršvandeninės augalijos juosta platesnė kaip 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos. Urbanizuojamose rekreacinėse teritorijose liepto matmenys nustatomi statinio projekto sprendiniuose (nuostatų 19.2 p.).
コメント